Apie alpha, nykščio taisyklę ir 4 ROIX principus

Galbūt esate girdėję keiksmažodį „alpha“ – investicijų valdytojai matuojasi alfomis. Kuo mažiau patyrę, kuo trumpiau yra rinkoje ir mažiau skaitę knygų apie randomness, tuo daugiau šneka apie alfa. Tie, kas investavo į Nvidia pernai gyrėsi, kokia didelė jų portfelio alfa. Tuo pačiu, jeigu yra labai patyrę, veikia daug metų ir sistemingai pasiekia išskirtinius rezultatus, jie taip pat tik žymiai subtiliau, ramiau šneka apie jų veiklos modelio dalis, kuriančias alfa.

Kas ta alfa? Alfa yra ta grąžos dalis, kuria valdytojai aplenkia bendrąją tos specifinės rinkos grąžą („S&P 500 indeksas paaugo 10%, o mano paties pasirinktų didžiausių JAV bendrovių akcijų portfelis 13% - reiškia mano alfa 3%“). Skirtingose turto kategorijose skiriasi ir tai, kas laikoma išskirtine alfa. Niekas rimtai nevertina vienerių ar kelių metų alfos, bet jeigu ji išlaikoma 10 metų – jau galima pradėti šnekėti.

Privačiose rinkose, nepaisant to, jog šios turto klasės reikalauja realaus darbo visos investicijos metu (privati skola, rizikos kapitalas, infra, NT ir kt.) didelė dalis „alfos“ (ta grąžos dalis, kuri atskiria gerus nuo vidutinių, valdytojus) yra sukuriama sandorio sudarymo metu (pačioje ilgalaikės investicijos pradžioje). Įvairūs tyrimai rodo, jog patys investicijų valdytojai sutinka, jog pvz. net 70% rizikos kapitalo investicijų grąžos priklauso nuo sandorių paieškos ir alokacijų (vietos prie stalo) išsikovojimo, nes vyksta didelė konkurencija vien dėl galimybės investuoti į kai kuriuos topinius startuolius, vystomus geidžiamų founderių.

Privačios skolos sandoriuose nykščio taisyklė (paprastai tariant – praktinė, bet ne tiksli rekomendacija, angl. rule of thumb) yra maždaug tokia – sandorio paieška sudaro trečdalį sėkmės, sandorio struktūrizavimas iki 50%, likusi dalis yra vėlesnis monitoringas, priežiūra, išieškojimo patirtis ir panašiai. Taigi 70-80% vertės yra sukuriama būtent iki sutartinėje fazėje. Tai negailestingas skaičius, tačiau parodantis kokią įtaką visam rezultatui turi verslo kontaktų tinklas, disciplina ir galėjimas rasti patrauklių sandorių bei susitarti dėl jų.

Privačios skolos sandoriuose nykščio taisyklė (paprastai tariant – praktinė, bet ne tiksli rekomendacija, angl. rule of thumb) yra maždaug tokia – sandorio paieška sudaro trečdalį sėkmės, sandorio struktūrizavimas iki 50%, likusi dalis yra vėlesnis monitoringas, priežiūra, išieškojimo patirtis ir panašiai. Taigi 70-80% vertės yra sukuriama būtent iki sutartinėje fazėje. Tai negailestingas skaičius, tačiau parodantis kokią įtaką visam rezultatui turi verslo kontaktų tinklas, disciplina ir galėjimas rasti patrauklių sandorių bei susitarti dėl jų.

Ši realybė formuoja ir didelę ROIX verslo strategijos dalį. Šiandien naujienlaiškyje apie tai, kur dedame fokusą dirbdami su naujais sandoriais ir kur link juda ROIX. Keturi mūsų principai ir keturios kryptys leis geriau tai suprasti.

1. Tarptautinė plėtra

Nesvarbu kokiame segmente, tačiau Baltijos šalių verslininkai mums yra ne konkurentai, o partneriai. Žavimės tais, kurie turi ambiciją kovoti ne vietinėje lygoje, esame atviri įvairiausioms partnerystėms, nes mūsų pačių ambicija nėra sukurti dar vieną sėkmingą lietuvišką platformą, kuri pasiektų 5 M EUR per mėnesį finansavimo apimtis, būtų pelninga ir ramiai gyventų toliau planuodama augimą kartu su rinka.

Žinoma, suprantame ir iš savo pačių ankstesnių patirčių, kad žengti už vietinės rinkos ribų yra sunku, finansuoti plėtrą užsienyje yra dar sunkiau.

Kryptingai dirbame, kad galėtume tapti partneriu, kuris nėra tik pinigų davėjas, bet turėtų ir kitų naudų ir platų kontaktų ratą (teisininkai, bankai, fondai, ko-investuotojai ir kt.) pagrindinėse vakarų rinkose į kurias plėtrą nori atlikti mūsų regiono verslininkai.

Tarptautinė plėtra gali būti įvairi – tai naujų eksporto rinkų atidarymas, įsigijimai užsienyje, tiesioginiai projektai užsienyje. Norime augti kartu su augančiais, bet tuo pačiu ir patys esame proaktyvūs ieškodami ne lietuviškos kilmės investavimo galimybių užsienyje.

2. Technologijos

Specialų dėmesį skiriame tiems verslams, kurie turi technologinę dedamąją. Tai nereiškia, kad ieškome tik to, ką vadiname „tech“ kompanijomis startuolių terminologijoje (labai sparčiai augančios, labai lengvai scale‘inamos IT bendrovės ir verslo modeliai).

Į technologijų sąvoką žiūrime plačiau ir labiau žemiškai. Vienaragių greičiausiai nefinansuosime, nes jiems mūsų finansavimo nereikia bet tuo technologijų pasaulis nesibaigia. Mums labai įdomios yra bendrovės, kurios technologijas integruoja į savo vertės grandinę:

  • Komponentų gamintojai, kurių produkcija keliauja į kitas technologines kompanijas, juos integruojančias į sudėtingas sistemas;
  • Modernią gamybos technologiją naudojantys verslai, kurie galbūt kuria ne technologinį galutinį produktą, tačiau pačios yra technologinės dėl savo gamybos specifikos;
  • Įmonės, kurios atlieka tam tikrą paslaugą diegdamos technologiškai pažangius sprendimus savo klientams;
  • Verslai, kuriems finansavimo reikia robotizavimui, skaitmenizacijai ir bendrai modernizacijai.

3. Ankstesnės patirties kapitalizavimas

Akivaizdu, kad būtų kvaila nepasinaudoti tuo, kur turime didelį įdirbį ir dirbtinai daryti kažką visą laiką kitaip tik todėl, kad tai būtų kitaip, todėl vykdome toli pažengusias derybas dėl keleto NT ir infrastruktūros projektų finansavimo.

Šiandien analizuojame NT projektus, kurie galbūt neturi savaime inovacijos aspektų, bet yra tie projektai, kur turime didelį komfortą ir matom gerą grąžos ir rizikos santykį (kaip sporte – tie darbiniai taškai iš įprastinių situacijų, kuriuos privaloma susirinkti):

  • yra sparčiai augančiose arba besikeičiančiuose miesto rajonuose, kuriuose galimas vertės prieaugis dėl klasterizacijos efekto;
  • kvartaliniai projektai, kai pats projektas savyje turi atskirus etapus, skirtingas paskirtis ir gali sukurti sinergijas visiems kvartalo pastatams bei tapti didesniu ilgalaikiu finansavimo projektu;
  • centrinėse lokacijose vystomi projektai, kuriems dėl dabartinės rinkos specifikos, reikalingas iki-bankinis finansavimas.

4. Siekiame, kad Baltijos šalių investuotojai taptų pažangiausi ES

ROIX yra investuotojų kuriama erdvė investuotojams. Mes tikime, kad mūsų investuotojai yra smalsūs, gabūs, imlūs žinioms ir gali gana greitai prisijaukinti įvairius investavimo instrumentus.

 

Vis dėl to, kai ES statistika rodo, jog Lietuvos investuotojai yra mažiau sukaupę kapitalo savo portfeliuose negu čekai, lenkai ar net rumunai – tai užgauna ir mūsų ambiciją.

 

Kai matome, koks didelis atotrūkis tarp Danijos, Suomijos fondų dydžio, kapitalo rinkų ir visų Baltijos šalių sudėjus – suprantame istorines priežastis, bet norime, kad jei ne kapitalo dydžiu, tai žiniomis mes galime nenusileisti.

Kai girdime, kiek daug į rytų Europą keliavo įvairių Šveicarijos, Liuksemburgo privačių bankininkų, bandydami vilioti kapitalą iš Lietuvos ieškodami „lengvo verslo“ ir matydami kokie vidutiniai dalies jų paslaugų ir idėjų pasiūlymai – suprantame, kad jie gerokai nuvertina mūsų regiono kompetenciją ir pajėgumą. 

Žingsnis po žingsnio edukuosime rinką ir pasiūlysime naujų verslo segmentų, naujų finansavimo tipų, bandysime rasti produktų ir tiems, kurie labai konservatyvūs ir tiems, kurie nori prisiimti didesnę riziką ir gauti grąžos premiją, siejamą su verslo, projekto sėkme.

Mums tai nėra tik verslas. Mums investuotojas nėra tik paslaugos pirkėjas.

Benas Poderis, ROIX įkūrėjas

 

Susijusios naujienos
Benas Poderis, co-founder of ROIX, smiling in a dark blazer with glasses against a gray background

Nuo milijoninių sandorių prie sutelktinių investicijų: mūsų kelias link ROIX